Kaip atpažinti telefoninius sukčius ir nuo jų apsisaugoti

Telefoniniai sukčiai naudojasi visais įmanomais būdais tam, kad pasipelnytų iš žmonių, įmonių ir ryšio operatorių. Šių būdų yra dešimtys, su daugeliu jų yra susidūrę ir lietuviai – nuo skambučių siekiant išvilioti pinigus, „švyturėlių“ į kuriuos laukiama perskambinimo ir SMS su apgaulingomis nuorodomis. Tad kaip atpažinti sukčių atakas ir netapti jų taikiniu?

„Sukčiai naudojasi žmonių patiklumu ir įpročiais: perskambinti radus praleistą skambutį, susisiekti SMS žinutėje nurodytu numeriu, padėti į nelaimę patekus artimajam ar draugui, patvirtinti laimėtą prizą SMS žinute su specialiu kodu ir panašiai. Kartais išnaudojamos ir techninės įrangos spragos. Žmonėms svarbiausia mokėti atskirti pelus nuo grūdų ir nepasiduoti spaudimui ar pagundoms“, – teigia „Telia“ tarptautinio verslo vadovas Darius Meizeraitis.

Jis pabrėžia, kad nereikia reaguoti į visus praleistus skambučius ar gautas SMS žinutes, kaip ir ignoruojame princų siunčiamus el. laiškus apie milijonų vertą palikimą. O svarbiausia išlikti budriems, kadangi sukčiai nuolat tikrina žmonių patiklumą ir sparčiai taikosi prie situacijų, pasenusius metodus keisdami naujais.

Naudoja emocinį spaudimą

Bene dažniausiai lietuviai susiduria su telefoniniais sukčiais, kurie apsimesdami valstybės tarnautojais, bankų, įmonių darbuotojais ar net artimaisiais siekia išvilioti pinigus, interneto bankininkystės, banko kortelių ir asmeninius duomenis. Retesni, bet pasitaikantys atvejai – kuomet žmonėms siekiama įpiršti kokias nors prekes ar paslaugas.

Abiem atvejais sukčiavimo požymius išduoda skubėjimas, grasinimai. „Sukčiai žmonių patiklumu stengiasi pasinaudoti sukeldami šoką ir psichologinį spaudimą. Atsidūrus tokioje padėtyje, kai žmogui pasakojama apie įtariamą nusikalstamą veiką, pavyzdžiui, pinigų plovimą, ir kad nesutikus bendradarbiauti jis pats taps įtariamuoju, racionalumas tarsi išgaruoja, o viršų ima emocijos. Tokiais atvejais svarbiausia išlaikyti šaltą protą“, – sako D. Meizeraitis.

Jis primena, kad nei policija, nei bankai, nei kitos institucijos neturi teisės reikalauti asmeninių duomenų – banko sąskaitų numerių, PIN kodų ir kitų su finansais susijusių duomenų. Be to, tiek valstybės įstaigoms, tiek bankams ar įmonėms visada galite perskambinti oficialiais numeriais, o jei kalba eina apie šeimos narį, artimąjį ar draugą, neskubėkite daryti išvadų ir priimti sprendimų – prieš tai būtinai patys susisiekite su tais žmonėmis savo turimais kontaktais ir išsiaiškinkite, kokia situacija yra iš tiesų. Kilus įtarimui, kad patekote į sukčių pinkles, nedelsiant apie tai praneškite policijai bendruoju pagalbos numeriu 112.

Apgaudinėja ir SMS žinutėmis

Žmonės turėtų išlikti budrūs ne tik atsiliepę į skambučius, bet ir siųsdami SMS žinutes, kadangi tam tikrais atvejais jos gali kainuoti daugiau nei atrodo. Lietuvoje jau buvo nuskambėję atvejai, kuomet vieną SMS žinutę trumpuoju padidinto tarifo numeriu išsiuntę žmonės tapo mistinių paslaugų prenumeratoriais ir kiekvieną savaitę nuo jų sąskaitos būdavo nuskaičiuojama po kelis eurus mokesčių.

„Tokias fiktyvias paslaugas ir loterijas savo klientams mes blokuojame, tačiau nauji atvejai gali bet kada pasikartoti, todėl klientų visada prašome apie juos pranešti mūsų specialistams“, – primena D. Meizeraitis.

Sukčiai SMS žinutes gali siųsti ir patys, pavyzdžiui, apsimesdami bankais ir informuodami apie tariamus paslaugų pasikeitimus ar įsipareigojimus, o dėl platesnės informacijos ragindami paskambinti nurodytu telefonu arba paspaudus pateiktą nuorodą ir atsidariusioje svetainėje įvedus prisijungimo duomenis. Tokiu būdu apgavikai tik siekia išvilioti žmogaus banko kortelių ar internetinės bankininkystės duomenis.

Taip pat sukčiai gali atsiųsti SMS žinutę ar paskambinti, jei internete įdėjote skelbimą, kad ką nors parduodate ar norite pirkti. Šios apgaulės tikslas – gauti žmogaus siūlomą prekę už ją nesusimokėjus arba išvilioti pinigus neatsiunčiant žadėto pirkinio. Tokiais atvejais nuo apgaulės paprasčiausia apsisaugoti su pirkėju ar pardavėju susitikus tiesiogiai.

Apsisaugoti galima ne nuo visų atakų

Skambinti arba siųsti SMS žinutes padidinto tarifo numeriais telefonai gali ir automatiškai, jei juose įdiegiamos kenkėjiškos programėlės. Šie procesai vyksta foniniu režimu ir žmonės to negali pastebėti ar sustabdyti.

Tokius veiksmus atliekančios programėlės yra šalinamos iš patikimų programėlių parduotuvių, tokių kaip „Apple App Store“ ar „Google Play“, bet žmonės turėtų atkreipti dėmesį, kokių leidimų prašo diegiama aplikacija. Pavyzdžiui, jei skaičiuotuvas prašo prieigos prie SMS ir skambučių valdymo, verčiau paieškoti kito. Taip pat didesnė rizika kyla tiems, kurie diegia programėles iš nepatikimų šaltinių.

Telefoniniai sukčiai gali siekti pasipelnyti ne tik iš žmonių, bet ir iš ryšio tiekėjų. Tarkim, verslo klientai turi telefonines stoteles, vadinamąsias „Private Branch Exchange“ (PBX), į kurias įsilaužus gali būti generuojami masiniai skambučiai į tam tikras šalis, tinklus ar konkrečius numerius, siekiant gauti pajamų iš mokesčių už įeinančius skambučius tarp operatorių. Pastebėjus tokius atvejus klientų prašome apie juos pranešti operatoriui.

Atsarga gėdos nedaro

„Visais atvejais žmonių pranešimai apie įtartiną veiklą mums ypač svarbūs, taip pat mūsų ekspertai prisideda prie visuomenės švietimo – keliaudami po mokyklas jie jau vaikams aiškina apie tai, kad telefone būtina nustatyti slaptažodį, jo negalima palikti neužrakinto, o jungtis prie nežinomo „WiFi“ gali būti nesaugu“, – pastebi D. Meizeraitis.

Apibendrindamas patarimus žmonėms, ekspertas pabrėžia, kad svarbiausia yra išlikti atidiems ir savo telefoną saugoti taip, kaip bet kokį kitą turtą: naudoti slaptažodžius, neskolinti nepažįstamiems, neskambinti į nežinomus numerius, o pametus – užblokuoti sąskaitą ir pasikeisti slaptažodžius. Nuo netikėtų didžiulių išlaidų už mobilųjį ryšį žmones saugo kredito limitas, kurį jie gali patys nustatyti susisiekę su savo ryšio tiekėju ar prisijungę prie savitarnos.